sykčioti

sýkčioti, -ioja, -iojo intr. Pv, Lš iš tolo siekinėti: Busilas po balą sykčioja, kaklą ištiesęs – varlių znerioja (ieško) Vlk. Nesykčiok šaukštu bliūdan kai Gusius spaviedin! Knv. Jis labai nevalgo, tik sykčioja Rm. Prisitrauk bliūdą arčiau, ką čia vis sýkčioji su šaukštu! Žl. ║ taikytis užšokti, užskristi: Raibutė sýkčioja ant tvarto – eina dėt Ukm.